- peklinis
- 3 ×peklìnis, -ė adj. (2) 1. SD1121 pekloje esantis. ║ peklą aprašantis: Be maldaknygių, peklinių ir šventųjų gyvenimų knygų, kitokių lietuviškų skaitymų negalėdavai gauti prš. 2. prk. pašėlęs, nedoras: Peklìnės tos bobos – vingį duodu Krš. ║ baisus, nepadorus: Peklìniais žodžiais keikas Šts. ║ įtartinam tikslui skirtas: Ką jis rašo į peklìnę knygą? Grd. 3. prk. labai didelis: Pievos tos peklìnės – kol nušienauji! Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.